Rokiškio rajono savivaldybė

LGelezinkeliai

Achemos grupė

žybartuva

Irdaiva

SV Obeliai

Amanda

EVS GROUP

rokmedis

Rokmelsta

Pragiedruliai

Saules spektras

Izenbergas

Gimtasis rokiškis

Delfi.lt

Tema info

Tremtinių sajunga

duguva

Bernardinai

Lašų duona

Rokiškio krašto muziejus

Litcon

Svaita

Rokvesta

Tėvynės sąjuanga

Panevėžio keliai

RMG

Misko draugas

eigesa

Lexita CRM

Bajoru zuvis

Daivida

Gintarinė svajonė

Tyzenhauzų paveldas


 

2013 m. gegužės mėnesį Rokiškio dvare buvo pasirašyta naujos visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas" steigimo sutartis. Organizacijos steigėjais tapo visuomenininkas Raimondas Sirgėdas, Rokiškio rajono  vietos veiklos grupės pirmininkė, projekto vadovė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, dailininkas, „Rodos" klubo vadovas Arūnas Augutis  bei du Rokiškio krašto muziejaus istorikai - Valius Kazlauskas ir Giedrius Kujelis. Jie, pasirašę įstatus, įsipareigojo „puoselėti ir saugoti  kultūrinį - istorinį krašto paveldą, garsinti Rokiškio vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurti kultūriškai išsilavinusią visuomenę". 

 

Visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas" nariai nesėdi sudėję rankų - jų iniciatyva, padedant Krašto muziejui, iš užmaršties ir archyvų  keliami iki šiol nežinomi faktai, o  pačiame Rokiškyje gaivinami užmiršti, bet unikalūs objektai.


Archeologiniai tyrimai Rokiškio senojo dvaro vietoje

Giedrius Kujelis

 

2014 m. pavasarį buvo pradėti vykdyti detalieji archeologiniai tyrimai buvusioje kunigaikščių Krošinskių dvaro vietoje. Tyrimų užsakovas - Rokiškio krašto muziejus, vykdytojas - visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas". Šiems tyrimams vadovauja archeologė Roma Songailaitė. Objekte dirbo visuomenininkai savanoriai.

 

 

 

 Tyrimu metu buvo atidengtas ir išplatintas 2012 m. vykdytų žvalgomųjų archeologinių tyrimu metu iškastas šurfas 6, kuriame dengėsi akmeniniai pastato pamatų fragmentai, buvo rasta gausybė buitinės ir statybinės keramikos fragmentų, tarp kurių buvo XVII a. heraldinio koklio dalis su kunigaikščių Krošinskių herbu  - trišake žvakide.

 

 Pagal detaliųjų tyrimų projektą šiais metais ištirtas 40 m2 plotas. Tyrimų metu buvo atidengti buvusio pastato plytų mūro sienų bei pamatų fragmentai. Rasta gausybė unikalių radinių. Buitinės ir statybinės keramikos fragmentų, tarp kurių pasitaikė ir sveikų XVI a. pirmosios pusės renesansinių siužetinių koklių, kurių analogai buvo rasti Vilniuje tyrinėjant Valdovų rūmų teritoriją. Šie radiniai nustebino ne tik tyrimuose dalyvavusius savanorius, muziejininkus, bet ir archeologus, nes tokio tipo kokliai retai randami šiame Lietuvos regione.

 

 Be keramikos ir įvairiausių tipų koklių fragmentų taip pat buvo rasta vitražinio stiklo šukių, įvairių metalo gaminių, tarp kurių įdomiausi yra rasti du lanko strėlių antgaliai. Be to, buvo rastos ir trys monetos. Tai Livonijos Ordino magistro Hermano Briugsenės (1535-1549) sidabrinis šilingas (data neįskaitoma), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544-1572) sidabrinis 1567 m. dvidenaris ir  Lietuvos Didžiojo kungaikščio ir Lenkijos Karaliaus Jono Kazimiero (1648 - 1668) varinis 1660 m. šilingas.

 

 

 Visi rasti eksponatai bus perduoti Rokiškio krašto muziejui.

 Šie archeologiniai tyrimai vykdomi Rokiškio senojo dvaro vietoje. Rokiškis pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1499 m. kaip didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvaras [...] prie Mūsų Rokiškio [...][1]. Šią prielaidą patvirtina archeologo Broniaus Dakanio 2009 m. vykdytų žvalgomųjų archeologinių tyrimu metu Rokiškyje Šatrijos g. vedamų komunikacijų vietoje rastas koklio fragmentas su didžiojo kunigaikščio herbu-Vyčiu[2].  Vėliau Rokiškio dvaras buvo paskirtas Aleksandro žmonai Elenai ir jos palydai išlaikyti. 1513 m. Elenai mirus, dvaras vėl atitenka didžiajam Kunigaikščiui[3]. 1514 m. ketvirtojo karo su Maskva metu, maskvėnai užėmė Smolenską, kurį tuo metu valdė Krošinskių giminė. Nenorėdami tarnauti Carui, Ivanas ir Timofiejus Krošinskiai 1514 m. Žygimanto Senojo paprašo prieglobsčio Lietuvos žemėse. Taip Ivanui Krošinskiui buvo suteiktas Ostašino dvaras Naugarduko paviete, o Timofėjui Krošinskiui Rokiškio dvaras[4]. Krošinskių giminė Rokiškį valdė 200 m.

 

 1634 m. buvo sudarytas Rokiškio dvaro inventorius žinomas kaip Vendragovskio inventorius[5]. Jame yra išsamiai aprašyti dvaro rūmai ir kiti pastatai esantys dvaro ūkyje.

 

 Inventoriuje minimas dvaro komplekso įrengimas, būdingas XVI a. pab. - XVII a. pr. įtvirtintoms dvarvietėms, kurios būdavo apjuosiamos gynybiniais pylimais. Toks pylimas minimas ir Rokiškyje. „[...] prie rūmų stovėjo lobynas iš tašytų medžių. Netoliese - vežiminė dengta šiaudais prūsišku būdu. Už jos -  dvi arklidės po vienu stogu. Už statinių stovėjo tarnybinis namas su skiedromis dengta virtuve. Už jo - taip pat statiniais aptvertas vyšnių sodas ir daržas. Toliau stovėjo senas tarnautojų namas ir moterų pirkia, pareigūnų troba, senas namas, prie pylimo ir kluonai. Kitoje pusėje pylimo buvo šiaudais dengta kepykla ir šunidė. Prie upelio - namas, kurio dešinėje pusėje buvo pirtis su krosnimi ir vonia. Priešais pirtį švari troba su trimis langais. Už jų  - jaučių sukamas malūnas, daržinė ir kluonas su dviem jaujom, o tarp jų grendymas javams kulti. Klojime buvo jauja, netoliese - javų daržinė ir patalpa atšeriamiems jaučiams[...]"[6].

 

 1715 m. buvo sudarytas paskutiniojo Krošinskių giminės atstovo Juzefo Krošinskio testamentas, kuriuo Rokiškio dvaras paliekamas jo patėviui Steponui Tyzenhauzui[7].

 

1744 m. buvo sudarytas naujas dvaro inventorius. Aprašoma ne tik pakitusi pagrindinio dvaro pastato išorė bei vidus, bet ir kitų pastatų pakitusi padėtis:  "Didysis rūmas dengtas malksnomis, dūmtraukiai apkalti skarda. Vietoje anksčiau buvusio valgomojo - gyvenamoji patalpa su dviem langais, žalia koklių krosnimi"[8]. Gali būti, kad čia minima krosnis puošta heraldiniais kokliais, kurių fragmentus ir randame tyrimų vietoje.

 

 „[...] kairėje pusėje buvo pieninė, prie jos arklidė, toliau vežiminė, už jos lobynas. Už dvaro buvo mūrinis rūsys, šone nemažas, tik apleistas ir krūmais apaugęs sodas. Vandens malūnas stovėjo senoje vietoje, bet jau senas ir netaisytas, be vandens, be tvenkinio, nes užaugęs žole. Prie malūno - kūdra taip pat apaugusi žolėmis, prie jos senas bravoras, paverstas virtuve. Prie bravoro - pirtis. Kiti pastai tebestovi senoje vietoje[...]"[9].

 

XVIII a. pabaigoje Ignotas Tyzenhauzas pradeda formuoti naują dvaro sodybą kitoje vietoje apie 300 m. į rytus nuo senosios dvaro sodybos. Senosios dvaro sodybos pastatų likimas neaiškus. 1810 m. Rokiškio ir Ignalinos palivarkų generaliniame plane[10],  teritorijoje, kurioje vyksta archeologiniai tyrimai pažymėti 2 pastatai ir vėjo malūnas teritorija gali būti grįsta akmenimis. 1848 m. Rokiškio grafystės žemėlapyje[11] matome jau pasikeitusią situaciją - kampu sujungtus ilgus pastatus ir vėjo malūną. Tai gi galime daryti prielaidą, kad senojo dvaro pastatai galėjo būti perstatyti, panaudoti kitų pastatų statybai ar tiesiog nugriauti.

 

 [1] Леонтович О. Н.. Акты Литовской метрики 1499 - 1507 г. Т 1. Варшава, 1897. p. 36 - 38.

[2] RKM 54785

[3] Deksnys Bronius. Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvare. Prie Nemunėlio Nr. 2 (23), 2009. p.

[4] Темушев В.Н. Феномен московско-литовского порубежья XV века.  Мінск : Беларус. навука, 2011.

[5] VUB rankrasciu skyrius F5- B28-2334

[6] Deksnys Bronius. Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvare. Prie Nemunėlio Nr. 2 (23), 2009.

[7] Deksnys Bronius. Tyzenhauzai Rokiškio krašte. Kraštuose prie Livonijos sienos: iš Rokiškio praeities.Vilnius, 2010.

[8] Deksnys Bronius. Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvare. Prie Nemunėlio Nr. 2 (23), 2009.

[9] Deksnys Bronius. Kunigaikščiai Krošinskiai Rokiškio dvare. Prie Nemunėlio Nr. 2 (23), 2009.

[10] Ukrainos centrinis valstybinis istorijos archyvas.  878 fondas,  1 aprašas, byla 178-а.

[11] RKM 44956

 

 

 

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas